nukebeldėti

nukebéldėti intr. nuvirsti su triukšmu: Petras Jonui kad lyžterė per ausį, tai tas, nei žodžio neištaręs, nukebéldėjo an šono Vrn. Aš pasigėręs vieną kartą nukebeldėjau nuo laiptų Vlk. \ kebeldėti; nukebeldėti